- krūšmata
- krū́šmata sf. (1) žr. krūsnis: 1. Krū́šmata yra krūva akmenų, sumestų ant ežės nuo dirvos J. Mesk akmenį į krū́šmatą J. 2. Tasai vaikelis su vilko uodega Kepalų kieme tarp medžių krūšmatos, tarp akmenų malkos užaugo (iš piršlio teismo) JR73. Pasiliko tik medžių krūšmatos Mrc.
Dictionary of the Lithuanian Language.